kas yra emisijos koeficientas ir kodėl prie jo nurodyta įsigaliojimo data

Konversijos koeficientas iš energijos vartojimo į CO2 išduotį

Emisijos faktorius yra fiksuotas skaičius, kuriuo energijos vartojimas konvertuojamas į šiltnamio dujų kiekį. Vienas litras dyzelio, vienas kubinis metras dujų ar vienas kilowatvalandis elektros energijos savaime neatspindi kilogramų CO2 — emisijos faktorius yra daugiklis, kuris tai konvertuoja į atitinkamą rezultatą. Be šio skaičiaus lieka tik energijos vartojimo duomenų sąrašas iš energetikos sąskaitos ar kuro čekių; su emisijos faktoriumi iš jų galima nustatyti išduotį, kuri prašoma darnumo ataskaitoje, paprastai suskirstyta į 1, 2 ir 3 sritis, kaip tai skirtumas tarp 1 srities, 2 srities ir 3 srities yra paaiškinta.

Peilio data pateikiama todėl, kad emisijos faktoriai savaime nėra pastovūs. Jie periodiškai peržiūrimi — kilowatvalandis elektros iš metų su daug vėjo energijos turi kitą koeficientą nei kilowatvalandis iš metų su daugiau dujų elektrinių, o taip pat tobulinami ir matavimo metodai. Emisijos faktorius be peilio datos yra todėl skaičius be tinkamumo datos: neaišku, ar tai yra naujausias nustatymas ar senesnis. Sudarant bylinę, todėl užrašoma, kuris faktorius buvo naudotas ir kokia peilio data, kad vėliau būtų galima nustatyti, į ką buvo grindžiamas skaičiavimas.

Kur tai kyla iš sistemos

Suskirstymas į 1, 2 ir 3 sritis kyla iš GHG protokolo, tarptautinės sistemos, kuri yra šiltnamio dujų išduoties pasaulinės klasifikacijos ir skaičiavimo pagrindas. EFRAG VSME standartas tai tęsia baziniam moduliui, kurį naudoja nelistuoti mažieji ir vidutiniai verslo pradžios subjektai, ir nurodo šaltinį šiltnamio dujų išduoties skaičiavimui naudojant tokias konversijas. Kadangi emisijos faktoriai reguliariai peržiūrimi, prie kiekvieno skaičiaus, apskaičiuoto su jais, turi būti peilio data — tai taip pat priežastis, kodėl emisijos faktoriaus pokytis gali turėti poveikį jau sudarytai bylai, kaip aprašyta šiuose straipsniuose: ką daryti, jei standarto pokytis paveiks savąją bylinę.